Tatai esti padavimas apie žmones, katrie gyvena kažikokiam tolimam krašte. Jie razumnai leidžia savo dienas ir dar navatniau – naktis.

Vienas, daininykas, ūmai šūkteli, „Žiūrėk, ką parodysiu“ – tada švyst praskleidžia vonios apdarą, chalatą, po kuriuo nieko nevilkįs – tik išrodąs, kaip Dievulis sutvėrė, – ir surėkiąs užjūrio kalba, „El Pedofil!“ – ir aidas aidįs per visus skliautuotus namus. Tuomet susiskliaudžiąs ir nutaisąs gudrų veidą, it didį pokštą būtų iškrėtęs.

Kitas, plaukikas, gi ką tik parėjęs iš žygio upėmis – nusiaunąs vis vienas kelnes po kitų, ir atrodo, nebus toms kelnėms galo. Vanduo žliaugiąs, o žmogus laimingas švytįs, oriai porina nuotykius ir vandens užkaborius, ir garsiai graso leistis į dar pavojingesnes keliones.

Trečias, strakalas, lengvai įkaušęs nei iš šio, nei iš to čiumpąs baro kėdę ir sviedžiąs ilgu koridoriumi, šūkalodamas keistus žodžius, dar įmantriau pariaumodamas. O po akimirkos jau sėdąs su pirmuoju užu stalo.
Tas anas, pirmasis, jau apsirėdęs žmoniškai, nebeatliekąs pasirodymo „El Pedofil“, susitvardąs ir grajina gitara. Tad jau abu sodriais vyriškais balsais dainas traukią ir jokio smurto prieš namų rakandus neprisimeną.
Gitaroj kaži kas žvangąs – ogi dorieji žmonės ten metą kamštyčius nuo alaus taros.

Ketvirtas, barzdočius, ateina iš dienos darbų ir sveikinasi, pagerbdamas seną tradiciją, - atliekąs greitą ritualą ir iškeliąs didįjį pirštą oran, ir rimtai vyriškai tariąs, „Čiulpkit“. Kiti jam pagarbiai atitarią kažką panašaus.

Antrasis, plaukikas, tuo tarpu vis dar blaškos fone su paskutinėmis kelnėmis, vienu ypu nešąs savo laivę ir irklą – šiugždą audiniai, tyškąs vanduo, dar rodąs, kokios kojinės tokių plaukikų išradingos turi būti.

O moterys, o kokios moterys!
Viena, mažoji, daili kaip laumikė, švyti erdvių patamsiuose šviesiaplauke galva, blizgina akimis ir skambija juoku it varpeliu po visus namus.
Kita, didėlesnė, išdidi raudonplaukė, kas nepatinka – tą aplodo šunimi.
Tik kad šuo per linksmas, maža to lojimo skalijimo, daugiau uodegos vizgenimo ir bidzenimo.

Merginos ne pėsčios – iškalbos joms pačios gamtos atseikėta, o smagumo duota su kaupu. Štai nūn nespėsi apsidairyt – jau susisukusios mergišką lizdą, viena kitai plaukus spalvina, nagus dildina, čiulba ulba, išdidžiai susidauždamos vyno taurelėmis, gracingai traukdamos taboką.

Virtuvėj šėlas po mergų gražinimosi – ten įsisukąs smarkusis plaukikas, dar beesąs ir apsigimusiu virėju. Puodai baršką, čiršką, dangčiai bebildą, dūmai ir garai tumulais besiritą lauk. Linksmoji dvasia apsėdusi vyrą – jis akyse linksmėjąs, ir jau netrukus kviečiąs prietėlius gardauti dar vieno bajoriško valgio, stalan atnešto, kvapais viliojančio.

Daininykas suskumba atsinešti skydą, strakalas gi bepuoląs jį su vėzdu – ūmai nuo sienos nusikabintu. Kažkas su kažkuo ritas, kvatojimas dudena sienas. Ant sienos ir kirvelis bekybąs – tačiau tebūna jis puošybai!

Kai kuris svečias kietai įminga, nuvargęs nuo tokių gėrybių ir širdies džiaugsmo, moterys ir vyrai nesnaudžią.
Baltaveidė šviesiaplaukė lelija suskumba griebti paveikslavimo aparatą, ogi išmintingieji daininykas bei strakalas nusileidžią kelnes ir atsuką užpakalius.
Jau esti sukauptas visas aruodas nupaveiksluotų svečių su baltais vyrų užpakaliais šonuose – kitą rytą pabudę, pailsėję svečiai džiaugiasi atminčiai padarytais paveikslais.

Tai reginiai, garsai, skoniai ir paviršiai, katrie džiugina veizolus, būgnija ausų būgnyčiais, kirkina liežuvį, kutina smegeninę ir traukia kikenimo pliūpsnius lauk iš plaučių.
Kas dedasi tų žmonių galvose! – nūnai misliji, kuomet stebi ir stebiesi savo gentainių išmone, fizine galia, spėrumu, užmojų pločiu ir nuotykingu gyvenimu be atvangos.

Galgi apdainuotieji įvykiai nutiko ir skirtingais kartais, tačiau dar tiek neapdainuotų liko, kad kitąsyk ir visa kariauna nesugebėtų tiek visko iškrėst.
Ir aš ten buvau, alų midų gėriau, tik manęs dar nenupaveikslavo niekas su stotingų vyrų užpakaliais.

----
Teksto autorė: Ilzė Butkutė
----


(Stultifera Navis)
(http://stultifera.navis.lt)
(stultifera@navis.lt)


...COMING SOON...
Oficialus projekto startas – klube Play.
Kada? - sekite spaudą.

----
Daugiau Ilzės tekstų galite paskaityti jos asmeniniame Bloge, www.frype.lt.
Tekstas patalpintas oficialiu raštišku Ilzės leidimu
----

Link: http://www.tigerlillies.com

Praūžė vienas įtempčiausių savaitgalių per šią vasarą. Jau kurį laiką savaitgaliai buvo labai intensyvūs: baidarės, žygiai, festivaliai ir taip toliau, tačiau dar prieš du mėnesius nusipirkau bilietus į savo vienos pastaruoju metu labiausiai imponuojančios tamsiojo punk kabareto grupės Tiger Lillies pasirodymus (visus tris!) ir visą tą laiką nerimastingai jų laukiau. Sulaukiau, dalyvavau ir 110% įgyvendinau savo planus.

Nežinantiems, apie ką kalbu pasakysiu, kad tai UK bandas nuo 1996 grojantis keistą, brutaliai juokingą teatralizuotą šansonbrechtišką kabaretą. Tik iš trijų narių susidedanti grupė ant scenos pakeri savo beprotišku elgesiu ir su savo raišu, armonika bei klepu grojančiu išsidažiusiu kastratabalsiu vokalistu priešakyje priploja publiką prie kėdžių savo kiemsargiškai vulgariais dainų tekstais, tuo pačiu metu labai taikliai išsityčiodama iš visų žmogiškų blogybių, silpnybių ir šiaip perpuvusio pasaulio. Martin Jacques vokalas pakeri - jis spiegia, klygia, kriokia, graulina, pramaišiui su švariu operiniu kingdaimondišku falcetu. Bosistas Adrianas be nuimamo grifo boso dar griežia Sandvik Stradivarius muzikiniu pjūklu bei jo atitikmeniu - elektroniniu prietaisu, reaguojančiu į rankų padėtį virš daviklių ore (pamiršau, kaip vadinasi :). Būgnininkas Adrianas muša vaikiškų būgnų komplektą, groja šepečiais, virtuviniais įrankiais, įvairiais buities reikmenimis ir kita nenormalia perkusija.

Grupė nuolatos koncertuoja ir trankosi po visą pasaulį ne tik koncertuodami, bet ir rengdami muzikinius spektaklius. Taigi ir į Vilnių jie atvyko su savo naujausiu performansu "Septynios mirtinos nuodėmės", kuriuo atidarė kasmetinį šiuolaikinio teatro festivalį "Sirenos".

Labai džiaugiuosi faktu, kad pavyko ne tik pamatyti koncertą, bei spektaklius, bet ir nusifotkinti su grupės nariais bei po antrojo pasirodymo neformaliai pabendrauti senamiesčio kabake (kur kitur, jei ne transilvanijoje, kur amžinai būna jiems ir šiais metais apšvietimą reguliavęs Birulis --> Transilvanijoje ;).

Nuotraukoje iš kairės Adrianas (bosas), Alina (atominė energetika), Martinas (kūdikių spardymas), Adrianas (būgnai su višta, mušami šepečiais sėdint ant unitazo), Pranas (nematomas žmogus, ex-guminė pripučiama boba po dalinės lyties keitimo operacijos), Benas (plastinė chirurgija).

Well you might think I'm sick
Well you might think I'm ill
Well you might think I should be locked up
and given lots of pills
But frankly, frankly - i don't care
I kick a little baby
or maybe an old lady
I kick a little baby down the stairs!!!

Link: http://www.wulffmorgenthaler.com/

Negaliu susilaikyti nepasidalinęs - čia labai aukštos kokybės karikatūrinės grafikos websaitas, kuriame ypatingai įžvalgiai ir linksmai perteikiamos tokios nesąmonės, kad aš tuojau numirsiu. Saito archyvas leidžia suprasti, kad jo kūrėjas iš savęs srutas pila nuo 2003-ųjų...

į sveikatą! ;)

http://www.wulffmorgenthaler.com/

Buvo MJR, visi apie jį labai gražiai internete kalba, tai aš nieko ir nebesakysiu, šniūras ant rankos dar vis yra. Geriau papasakosiu apie tai, kas ant interneto vyksta. Kadangi mes su Jago susigalvojome tokį kreivą užsiėmimą susiveikinėti domenus, tai kviečiu ir jus prisijungti prie šitos atrakcijos - naujausi (vakar paimti) interneto vardai yra www.alubaris.lt, www.eraser.lt ir www.latras.lt. Kam bus skirtas alubaris aš pats dar nežinau, bet greičiausiai jį panaudosiu kokiam nors tauriam tikslui. Eraser bus labai rimtas projektas, kur pakelsiu artimiausiu metu, o latras - puslapis, kol kas tuščias, vėliau - užsipildysiantis.

Latro puslapyje yra skelbimas apie emailų ir subdomenų dalybas. Visos kainos - www.latras.lt ;)

Link: http://fishki.net/comment.php?id=39232

Stentas šitą džiaugsmą jau matė vakar konferencijoje, tačiau negaliu nepasidalinti su kitais blogo skaitytojais, neprieinančiais prie konferencijos :))) Spauskite ant linko!