ištrauka: "kompotas" [W. Gombrowicz, Ferdydurkė]

ištrauka: "kompotas"
[W. Gombrowicz, Ferdydurkė]

Prisimenu, kaip viskas prasidėjo. Prisimenu - pareinu iš mokyklos namo, Jaunatviai jau sėdi prie stalo, tarnaitė įneša bulvienę, pensiono mokinė irgi sėdi - sėdi absoliučiai, su šiek tiek bolševikiška fizkultūra ir guminiais bateliais. Sriubos valgė mažai - užtat vienu mauku išgėrė stiklinę šalto vandens ir užkando duonos kriaukšliu, sriubos vengė, veikiausiai jos tipui kenkė vandeninga, šilta ir pernelyg paprasta tyrė, ir, galimas daiktas, kuo ilgiau norėjo būti alkana, bent iki antro patiekalo, nes alkana naujoviška mergina yra aukštesnės klasės nei soti naujoviška mergina. Jaunatvienė irgi valgė mažai sriubos ir manęs net nepaklausė, kaip sekasi mokykloje. Kodėl nepaklausė? Todėl, kad nepripažino tų motiniškų klausimų ir apskritai motina ai kėlė šiokį tokį pasibjaurėjimą, nemėgo motiniškumo. Arčiau širdies jai buvo seseriškumas.
- Prašau, Viktorai, paimk druskos, - tarė ji, duodama vyrui druskinę tikros, ištikimos draugės ir Velso skaitytojos tonu ir, žvelgdama šiek tiek į ateitį, šiek tiek į erdvę, pabrėždama humanitarinį maištą individo, kovojančio su visuomeninio blogio, neteisybės ir skriaudos nešlove, pridūrė:
- Mirties bausmė jau atgyveno.
Ir tada Jaunatvys, tasai europietis, inžinierius ir sąmoningas urbanistas, kuris susiformavo Paryžiuje ir iš ten grįžo europiečiu, juodbruvas, dėvintis laisvo stiliaus drabužius, su geltonais ševro odos pusbačiais, naujais, krintančiais į akis, su apykakle a la Slovackis ir akiniais raginiais rėmeliais, neturintis jokių prietarų, užkietėjęs pacifistas ir mokslinio darbo organizavimo garbintojas, mėgstantis mosklinius anekdotus ir sąmojus bei sąmojus iš kabaretų, imdamas druskinę tarė:
- Ačiū, Joana.