-paslaptis-

-paslaptis-

Prieš kažkiek metų viename nedideliame vidurio platumų mieste vienas statistinis to miesto gyventojas pažvelgė pro langą ir išvydo tai, kas jį, švelniai tariant, nustebino. Aš nepilstysiu iš tuščio į kiaurą ir iš kart pasakysiu, kas tai buvo. Tai buvo didžiulis dramblys, stovintis viduryje kiemo ir straubliu siurbiantis vandenį iš šulinio. Statistinis miesto gyventojas matė ir kitus kaimynus, pasimetusiai žiūrinčius pro savo namų langus ir akivaizdžiai bijančius išeiti į lauką. Buvo iš karto aišku, kad nė vienas iš jų neturi nė mažiausio supratimo, iš kur tas dramblys išdygo ir kodėl jis siurbia jų vandenį iš šulinio. Buvo iš karto aišku, kad čia kažkas netaip, ne pagal taisykles. Buvo labai liūdna, kadangi nė vienas iš jų netikėjo tuo, ką matė...

Tik viena mažytė mergaitė, tuo metu, kai visi likę stovėjo it stabo ištikti prilipę prie langų, išbėgusi į kiemą bėgiojo, šokinėjo aplinkui ramiai stovintį sau dramblį ir džiaugsmingai šūkavo "mes turim savo kieme dramblį! mūsų kieme dramblys! tai mūsų dramblys! Tai bus mano dramblys!". Užtektinai atsigėręs dramblys atsisuko į mergaitę, pažiūrėjo į ją savo giliomis tamsiomis akimis, pažiūrėjo taip, kaip tik drambliai moka pažiūrėti, ir, apkabinęs straubliu, užsikėlė ant ją sau nugaros.

Sustingę iš baimės ir nuostabos aplinkinių namų gyventojai, pilkadrabužiai miestiečiai, matė, kaip dramblys grakščiai, nieko pakeliui neužkliudydamas, apsisukęs nudramblojo vakarų kryptimi tiesiai paskui besileidžiančią saulę. Kai žmonės atsitokėję išbėgo į kiemą paskui juos, anie buvo jau labai toli ir pavyti jų buvo nebeįmanoma - tik mažas dramblio ir ant jos sėdinčios laimingos mergaitės siluetas mažėjo kažkur toli toli vakaro gaisų horizonte.

Miestiečiai išsigando. Miestiečiai piktinosi, jie nepatikliai klausinėjo ir ieškojo. Pranešus policijai ir apskambinus aplinkinius miestelius paaiškėjo, kad pastaruoju metu jau senai nebuvo įregistruota jokio, kur nors netoliese apsistojusio cirko ar keliaujančio zoologijos sodo. Lygiai taip nebuvo ir nė vieno žmogaus, kur nors apylinkėse mačiusio dramblį su mergaite - tiedu prapuolė kaip į vandenį. Tam nebuvo jokio loginio paaiškinimo.

Maždaug po dešimties metų į dar vis tą keistą įvykį prisimenantį miestelį nežinia iš kur atvyko nuostabaus grožio mergina, kuri, kalbama, apsistojusi miestelyje ir dariusi stebūklus: rankos prisilietimu gydžiusi nepagydomus ligonis, pranašaudavusi ateitį ir sekdavusi vietiniams vaikams nuostabias pasakas. Sakoma, kad ji taip ir pragyveno visą gyvenimą viena mažame namelyje tame miestelyje, o žmonės pas ją plūste plūsdavo patarimo ar pagalbos prašyti.

Kad ir kaip ši paslaptinga moteris buvo žinoma, tačiau iki pat jos mirties taip niekas ir nesužinojo, kas ji ir iš kur atėjusi. Paklausta apie savo praeitį ji tik paslaptingai šypsodavosi ir tylėdama žvelgdavo savo giliomis tamsiomis akimis kažkur į tolį. Tik jai mirus, perrenginėjant prieš laidotuves, ant jos kaklo žmonės rado sidabrinį dramblio formos pakabuką.